BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rugsėjis 2009 archyvas

Ar daug kainuoja turėti gražų, harmoningą gyvenimą? Manau, kad visai nedaug - tik šiek tiek drąsos pirmam ištarti keturis paprastus žodžius: Labas. Prašau. Atsiprašau. Ačiū.

Labas. Užkalbinti gatvėje nepažįstamąjį? O kodėl gi ne! Gyvenimas - tai eksperimentas. Kuo daugiau eksperimentų atliekame, tuo geriau, tuo labiau galime pajusti įvairiapusį gyvenimo skonį, išvysti daugiaspalvį gyvenimo paveikslą. Kaip smagu žengti pirmąjį žingsnį, o ypač kai jis duoda norimų vaisių. Juk turėti bendraminčių tokia didelė vertybė, turėti draugų dar didesnė, o turėti sielos bičiulių - Dangaus dovana.

Prašau. Vaikystėje mus visus mokė mandagaus elgesio taisyklių. Iki šiol jas puikiai mokame pritaikyti viešame gyvenime. Bet kaip yra su namų aplinka, m? Žodis „prašau” tarsi išnyksta artimųjų būryje, lieka tik liepiamoji nuosaka. O gaila…  „Prašau” žodelis tarsi sujungia, harmonizuoja prašančiojo ir prašomojo santykius. Atlikti paslaugą pasidaro ne prievolė, o malonumas, už kurį dar esi apdovanotas meiliais, jaukumą sukuriančiais žodžiais.

Atsiprašau. Šį žodį turbūt sunkiausia ištarti, ypač kai buvai neteisus, o jau pusvalandį aršiai gynei savo nuomonę. Klysti žmogiška, o atsiprašyti jau Dieviška. Kiekvienas iš mūsų nešiojamės savyje Dieviškumo pradą, tad kodėl gi jo ne sustiprinus? Ginčą baigia tas, kuris atsiprašo, o ne tas, kuris garsiau išrėžia savo tiesą ar argumentų gausa nuginkluoja priešininką. Paprastas, bet nuoširdus „atsiprašau” ištrina nuoskaudas, kad ir labai giliai širdyje paslėptas. Atsiprašykime artimųjų, draugų, mylimųjų, netgi pačių savęs - juk turbūt kiekvienas iš mūsų už klaidas mintimis save nubaudžia arba užuot pagyrę randame sau priekabių.

Ačiū. Užsieniečiams kiek keistokai skambantis, bet širdį paglostantis tikras lietuviškas žodelis, savyje talpina tiek galios, kad jos užtektų bet kokiam šaltumo, nesusikalbėjimų ir antipatijos barjerui įveikti. „Ačiū” - reiškia „ branginu, tai ką padarei”. Išmokime net ir paprastai išreikšti savo dėkingumą, nes tai aplink sukuria dar daugiau gėrybių - kam dvasinių, o kam reikia, ir materialių. Dėkodami mes tarsi patvirtiname, kad to, ką gauname, mums reikia, o visata visada pasirūpina mūsų poreikiais. Ir dosniai apdovanoja dėkinguosius.

Labas. Prašau. Atsiprašau. Ačiū. Tai tarsi kelio ženklai teisingų poelgių kelyje. Padėkime vieni kietiems elgtis teisingai, dvasingai, gerai, o galiausiai ir mandagiai.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »

Prieš kelias savaites mano minėti energetiniai vampyrai mūsų gyvenime gali pasirodyti kiekvieną akimirką. Taip pat sėkmingai jie iš mūsų kasdienybės gali ir pasitraukti, jei tik būsime budrūs, atsargūs bei tvirti. Tačiau yra dar viena rūšis energijos siurbikų, kurie kiekvieną dieną koja kojon žengia mūsų gyvenimu ir tuština mūsų energijos šaltinius. Kas jie? O gi tai mes patys - mūsų vidinis „aš”.

Kiekvienas iš mūsų turime savo motyvacinį „varikliuką”. Dažnai prisiverčiame padaryti, ko visiškai nemėgstame, nenorime, bet prisimename, kad „reikia” ir einame pirmyn. Taip, kartais turime pareigų, kurias patys sau prisiėmėme, bet ilgainiui netenkame entuziazmo ir pareiga tampa našta. Čia jau reikia mūsų pačių sąmoningo atsakomybės jausmo, tačiau savęs skatinimas atlikti tai, ką pasižadėjome, dar nėra energetinio vampyrizmo pavyzdys.

Visiškai priešinga situacija, kai žmogus neranda vietos poilsiui savo kasdieniuose darbuose. Tarkime turime sąrašėlį darbų, kuriuos atlikę, galėsime mėgautis laisvalaikio teikiamais malonumais. Mes juos atliekame džiugiai - juk po to mūsų laukia apdovanojimas! Artėjant sąrašo pabaigai, vis prisimename, kad reikia dar kažką padaryti. Dar ir dar… taip niekad nepasiekdami savo prizo - poilsio. Viduje skamba „sąžinės” balsas - „juk tu nenusipelnei ilsėtis, tu dar ne viską padarei…”

Vis dirbdami eikvojame savo energijos atsargas, jų nepapildydami naujomis. Argi ne paradoksalu? Mes vagiame energiją patys iš savęs! Tai veda į visišką organizmo išsekimą, tad būtina laiku sustoti ir atgauti jėgas. Net jei ir nepadarysime visų namų ruošos darbų - mes vis tiek būsime pakankamai tvarkingi, jei neperskaitysime visos mokslinės literatūros - mes vis tiek būsime pakankamai protingi ir išprusę, net jei šiandien nepagaminsime vakarienės namiškiams - mes vis tiek būsime mylimi…

Tad jei išgirsite mintyse balsą, sakantį „tau nevalia ilsėtis, juk turi TIEK darbų” - padėkokite, kad jis rūpinasi atliktų darbų kiekybe, bet mums rūpi mūsų gyvenimo kokybė… Smagaus savaitgalio poilsio! :)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Aš meilės kupinom akim
Į tolį lydžiu nuoskaudas juodas,
Kad rytas šviestų su nauja viltim,
O naktį vėl skaičiuotume žvaigždes…

Ir vėl sparnus atgavę žodžiai
Rašys danguj tiesas šventas -
Kad augsiu ir mylėsiu vien tik oriai,
Kad laisvė atrakins įkalintas klaidas…

Su meilės kupinom akim
Aš drįstu žvilgsnį mest į tolį
O ten - tikėki tik manim -
Geriau palikim tai rytojui …


Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »