BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Klaidingas akimirkos suvokimo modelis” translated by dear friend Jonas:

“Most of the men and woman believe that their life is about to begin. All they have to do is accomplish some task such as putting their domestic life in order, get a degree, find themselves a good life partner, get a good job and the life will become beautiful. And this structure of life is called waiting. There are no things in life that could only be good or bad therefore waiting can also be constructivist or undermining.
What is a good form of waiting? Believing in brighter tomorrow gives us the strength to cope with the tests the life is sending to us. Concentrating in things that are waiting for us in the future it is much easier to overcome today’s troubles. This sort of self-motivations keeps us going and helps to reach the goal faster.
But what is a negative waiting? This process can also be called the wrong interpretation of a moment. It is a way of living without recognising the true values the life is giving today. A person starts to postpone both a difficult task at work as well as a feeling of joy in one’s heart. As long as we think that there is loads of time and deadlines are still far away, we will be putting off all the elements of life and the life itself.
How does the habit of putting things off, appear. Froid would say - from the childhood. And we can’t argue with him at this point. Most of the people in their twenties grew up without the constant presence of their parents. The parents would have been constantly working. The Soviet Union split apart and a new opportunity to create a better future arose. A better and richer future. Everyone believed that depending on their ability to work hard they will be fairly rewarded. All the social benefits such as pensions would then allow them live the American dream. That’s how not only the parents but also the children themselves who are now grown citizens with their own families and their own children had developed their need of putting off the good things for the far future. The only boarder line for this future would be “we’ll be happy once we reach the goal”. And all we learned from this is to concentrate on the result rather than on the problem. Therefore creating a perfect conditions for losing the elements and details of life as well as the life itself.
That’s where all the panic about recession and swine flu comes from. The biggest fear when talking about these subjects is not the one concerning life - to survive - but the one concerning the bright future that we are promising to ourselves - to survive till that expected joyful period of life that everyone is working so hard for. By letting this fear into our hearts we destroy all paths to our personal Eden - the bright future. We should stop waiting for all the problems to be over because they are only problems for as long as we think of them as such. The most inconvenient situation is always giving us a good lesson. And that is a little something given to us by Life and in return we should be grateful. We should smile back and realize that there is no past and there is no future. There is just this moment… and thousands of others!”

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kartais labai bijau ateities, bet paskui prisimenu, kad savo mintimis ją sukuriame. Dabar ir čia. Savo poelgiais ir pasirinkimais suformuojam rytojų, ir palieka ramiau - jei šiandien teisingai, pagal sąžinę elgiuosi, klausau širdies ir paklūstu Gyvenimo įstatymams - rytojaus man nėra dėl ko bijoti.

Tai taip paprasta, kad kartais tai užmirštu. Tais kartais į širdį ir beldžiasi baimė. Sujaukia ramią minčių tėkmę, užgniaužia kvapą ir uždengia akis. O tada jau kiekvienas gali mane palenkti, it nendrę vėjas, savon pusėn. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia nendrė stipri - nuo stipraus gūsio ji priglunda prie pat vandens paviršiaus, bet niekada nenulūžta ir randa jėgų atsitiesti. Iš kur ji semiasi jėgų? Iš žinojimo, pasitikėjimo ir nuolankumo. Žinojimo - kad gyvenime viskas turi savo prasmę, pasitikėjimo - kad kiekvienas išbandymas skirtas tobulėti, nuolankumo - kad neišvengiamai teks priimti pasekmes savo minčių, žodžių ir poelgių… Toji išminties trejybė grąžina ramybę sielai ir baimei belieka išeiti.


Tad trumpas reziumė: lavinkime atmintį, kad visuomet prisimintume gyventi šviesiomis mintimis ir drąsiai žengtume pasitikti rytojų. Labos nakties, mielieji =*

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Daug kartų girdėjau: „Tu gali tai įveikti”, „Tu tai padarysi”, „Tu susidorosi”… Ir dariau - kopiau į tikslų viršūnes, siekiau to, kas buvo verta tik pliusiuko pasiekimų sąraše, o galbūt tuščios pagarbos aplinkinių akyse, kad kažko nemečiau pusiaukelėje. Taip save supančiodavau įsipareigojimų tinkluose, iš savęs atiduodama energijos likučius ir kaupdama šūsnis įgytų pliusiukų. Man net visiškai neįdomios knygos numesti į šalį, nepasiekus paskutiniojo puslapio, nekildavo ranka… Ką žmogui duoda toks stropumas, užsispyrimas, o iš savo patirties žinau, ir beprasmis savęs alinimas? Geriausiu atveju tik avitaminozę…

Šiomis dienomis taip populiaru pasitikėti moksliniais argumentais, tad savo teiginių pagrįstumui patvirtinti, siūlau atlikti nesudėtingą empirinį stebėjimą. Vieną savo gyvenimo dieną paskirk darbų/veiksmų/pareigų atlikimui mažesnę dalį nei visada (mažiau įdėk savo širdies, minčių, jėgų, laiko, energijos ir etc.). Aiškiai stebėk, ar Tau sunku stengtis mažiau nei įprastai, kokią kūno ir proto reakciją tai sukelia, kokia Tavo nuotaika po kiekvieno procentėlio pastangų, kurių neįdėjai, ir galiausiai, kokia Tavo fizinė būklė dienos pabaigoje. Sąžiningai atsakyk ir pasidaryk išvadas, kokius rezultatus duoda mažesnės pastangos? Ne naujiena, bet mokslininkai jau atliko panašų eksperimentą, o gautus duomenis suvedė į Pareto taisyklę, kuri „teigia, kad 20 % pastangų duoda 80 % rezultatų, o likę 80 % pastangų - tik 20 % rezultatų. Tolimesni pagerinimai ne visada pasiteisina”.

Kiekvienąkart, kai stengiamės pasiekti daugiau nei minėti 80%, iš savo gyvenimo atimame brangų poilsio, ramybės, bendravimo, harmonijos laiką, be abejo prarandame neatsistatančias nervų ląsteles, vidinę energiją, o ką jau ir kalbėti apie nusivylimą, suvokus, kad pastangos ir laikas panaudoti bergždžiai. Taigi gaunasi savotiškas paradoksas - įdėjus mažiau pastangų, rezultatai vis dėlto pasiekiami tokie pat, o gyvenimo kokybė proporcingai gerėja. Tokiu būdu ateina ir šimtaprocentinė gyvenimo pilnatvė (materialiuoju požiūriu) - mažiau streso, mažiau nuovargio, daugiau geros nuotaikos ir laiko sau bei artimiesiems, o svarbiausia, vien tyras džiaugsmas savo pasiekimais be jokio nusivylimo kartėlio.

Šia mažyte gyvenimiška pamoka noriu pasidalinti ne su tais, kurie ir taip savo gyvenimo kelią grindžia tingėjimu ir principu “Mañana” (”rytoj”), bet su tais, kurie vadina save maksimalistais, kurie trokšta iš gyvenimo pasiimti viską, užmiršdami, kad tobulybę pasiekti įmanoma tik neišvaisčius jėgų pakely, t.y. tokiais kaip aš ir … Tu. Ačiū, kad perskaitei iki galo, galbūt Tau prireikė daugiau nei 20% pastangų, kad pasiektum paskutinį teksto simbolį, bet žinok - aš tai vertinu ir branginu. Gražių ateinančių metų, sėkmės kiekviename gyvenimo žingsnyje ir džiugių atradimų dvasiniame kelyje. Auk, mylėk ir būk!

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »