BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Temos “Auginame vertybes” archyvas

Įvairios visuomenės aktualijos, kurių aptarimo tikslas - sužadinti sąžinės balsą kiekvieno mūsų širdyse, išgryninti asmeninių vertybių skalę bei priimti tvirtą moralinę poziciją kintančioje aplinkoje.

Kaip dažnai esate girdėję „Gimtadienio proga linkime svajonių išsipildymo?“. Turbūt kasmet daugiau nei 50 % visų sveikintojų būtent to ir palinki Jums, t.y. būtent NIEKO. Galite pagalvoti, kad tai visiškai nesąmoninga mintis, tačiau, ar pats gerai žinote, apie ką svajojate? Ne ne! Atostogos ir daili figūra kada nors ateityje nesiskaito. Ar žinote, kokia Jūsų gyvenimo svajonė yra dabar ir čia, kurią „pirktumėte“, jei likimo pirštas atvestų į Jūsų gyvenimo kelią? Jei ne, tuomet šiuo klausimu reikėtų aptarti dvi stadijas: 1) visiškas negalėjimas suvokti, ko asmuo nori; 2) baimė to siekti.

1 stadija.

Daugelis knygų iš serijos „raktas į šviesią ateitį“, skatina asmenis siekti savo užsibrėžtų tikslų, nebijoti eiti į priekį, kiekvieną dieną įsivaizduoti savo svajones ir t.t. Labai gražu, BET ką daryti, jei tu neturi, ko įsivaizduoti ir ko siekti, jei esi gabus visose srityse arba atvirkščiai, tau taip beviltiškai nesiseka visur … Na tikrai nesiūlau verkti ar plaukti pasroviui. Kadangi daugelis tingi atsisėsti ir surašyti savo pomėgius popieriaus lape arba tiesiog nežino, ką galima vadinti pomėgiu, ko ne, siūlau kitą variantą – SAVISTABĄ. Tai nei keistas, nei sunkus užsiėmimas. Tiesiog reikia išmokti save suprasti ir pajausti, kas kelia malonumą, pasitenkinimą, džiaugsmą, ramybę. Sakysit: „Jaučiuosi saugus tįsodamas lovoje prie televizoriaus“… Ką gi, reiškia, dar neatėjo metas nei skaityti šio įrašo, nei apskritai, ką nors efektyvaus bei naudingo veikti gyvenime. Tačiau tie, kurie savęs neranda profesiniame kelyje, mane puikiai supras.

Taigi, pirmas žingsnis, paklausti savęs „Ar mano kelias turi širdį?“ arba kitaip „Ar aš laimingas/patenkintas savo gyvenimu, profesija ar kt. dalykais?“. Kaip turi skambėti teigiamas atsakymas? Visur būna geresnių ir blogesnių dienų, užduočių ar asmenų poelgių, kurie neigiamai paveikia vidinę būseną. Tačiau iš esmės bet koks dalykas, jei jis „turi širdį“, turi didžiąją laiko dalį Jums teikti džiaugsmo (bent prisidėti prie geros nuotaikos), jis pats savaime savo esme nekelia streso (stresą turi kelti tik stresinės situacijos, kurios atsiranda ir praeina), be to, Jūs galite įsivaizduoti šviesią ateitį einant šiuo keliu. Ir atvirkščiai, jei ilgiau nei 48 val. nepraeina mintis, kad tai ne Jūsų kelias, ir dar blogiau, ši mintis pasirodė ne vieną kartą – Jūsų kelias širdies neturi. Ieškokite kito kelio. Kaip? Vadovaukitės savistabos rezultatais: atkreipkite dėmesį, kokios emocijos Jus aplanko, ką nors veikiant ar su kuo nors bendraujant, kokius likimo ženklus pastebite ir kur tikrai jaučiatės laimingi. Galiausiai, išsiaiškinkite kaip Jus apibūdina artimieji. Stebėkite netgi kokie Jūsų sapnai! Visur slypi atsakymas, o jį būtinai rasite, jei to siekiate. Pavyzdžiui: Jūs didžiausią malonumą ir ramybę jaučiate vaikščiodamas paplūdimiu. Tad galbūt metas imtis gelbėtojo profesijos? Žinoma, taip paprastai atsakymai neateina.

Antras žingsnis. Filtruoti, kas yra tikra, o kas laikina, bei viską sudėlioti į „stalčiukus“, t.y. rūšiuoti savo teigiamus pojūčius ir reakcijas. Pavyzdžiui, man gražių ir gerų emocijų suteikia gėlės, tačiau dėl to tikrai nesvajoju tapti gėlininke, floriste ar gėlių kurjere. Bet gėles galima traktuoti, kaip grožį ir meną. Ar jau suprantate, kuria linkme einu? Taip, reikia ne tik stebėti, kas kokias emocijas kelia ir mums daro įtaką, bet ir rasti to dalyko vietą visoje visumoje, sistemoje. Tęsiant pradėtą pavyzdį, man labai patinka rūpinti kitais asmenimis. Tad galbūt suderinus polinkį grožiui ir polinkį rūpintis kitais, iš manęs išeitų nebloga kosmetologė? Be to, svarbu suprasti, ar Jums kažkas patinka ilgesnį laiko tarpą, ar tai tėra trumpas susižavėjimas, kurį dažniausiai sukelia visiškai nauji potyriai, neišbandyti dalykai. Jei Jums patinka kažką padaryti kartą per mėnesį ar metus, tai nebūtinai reiškia, kad tai Jums patiktų daryti kiekvieną dieną. Ypač atidūs būkite su emocijomis, kurias jaučiate laisvu nuo oficialaus darbo metu. Naktiniai klubai, vyninės, teatrai ir kitos pramogų vietos, gali Jums labai patikti, bet turite atsakyti sau į klausimą, ar Jums patiktų kiekvieną dieną tuo gyventi.

Trečias žingsnis. Savo emocijas, polinkius ir reakcijas surūšiavus, turbūt atsiras ne viena galimybių kompozicija: patinka ir tas, patinka ir anas, ir trečias… Tad kaip išsirinkti vienintelį (ar kelis) pomėgius iš visos gausybės, juk visomis kryptimis savo gyvenimo vystyti turbūt nepajėgtų nei vienas. Klausimas ne iš lengvųjų, tačiau atsakymas tikrai yra – vėl nuostabioji savistaba, šiek tiek originalumo ir amžinosios vertybės. Profesinėje rinkoje stipriai įsitvirtina ne tik tie, kurie daug dirba, bet ir kurie išsiskiria iš kitų. Turite pagalvoti ir apie tai, kiek pastangų norėsite įdėti ateityje į savo pomėgio bei gabumų lavinimo, kad pasiektumėte profesinį tobulumą. Tačiau, kad ir kokį malonumą jaustumėte, kažką atliekant, visada prisiminkite, kad visata atsidėkoja dėkingiesiems. Tai reiškia paprasčiausiai tai, kad Jūsų veikla turi daryti gera ir kitiems žmonėms. Atsakykite sau į klausimą: „Kuo aš prisidedu prie visatos gerbuvio? Kaip mano veikla padeda žmonėms?“. Nebūtina tapti misionieriumi ar vienuoliu, kad savo gyvenimą pašvęstume kitiems, tačiau pasirinkimą palengvina žinojimas, kad šia veikla darysite gera ir aplinkiniams.

Vietoje pabaigos.

Svarbu suprasti, kad atsakymai, kas yra „tikroji svajonė“, kur yra „tikrieji pomėgiai“, ne visuomet ateina greitai. Nemeskite savistabos ir sąmoningo savęs ieškojimo po kelių dienų ar savaičių. Asmeninė patirtis rodo, kad galima atsakymo ieškoti ir 4 metus, ir daugiau… Žinoma, per tuos 4 metus emocijos, suvokimas, polinkiai keičiasi, tad ir stagnacijos pasirinkime neturėtų būti. Neišsigąskite, jei tai, kas Jums šiandien atrodo arčiausiai širdies, po kelių metų kels bodėjimąsi. Svarbiausia, nebijoti kasdien tobulėti ir eiti į priekį. Apie tai – 2 stadijoje.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

“Klaidingas akimirkos suvokimo modelis” translated by dear friend Jonas:

“Most of the men and woman believe that their life is about to begin. All they have to do is accomplish some task such as putting their domestic life in order, get a degree, find themselves a good life partner, get a good job and the life will become beautiful. And this structure of life is called waiting. There are no things in life that could only be good or bad therefore waiting can also be constructivist or undermining.
What is a good form of waiting? Believing in brighter tomorrow gives us the strength to cope with the tests the life is sending to us. Concentrating in things that are waiting for us in the future it is much easier to overcome today’s troubles. This sort of self-motivations keeps us going and helps to reach the goal faster.
But what is a negative waiting? This process can also be called the wrong interpretation of a moment. It is a way of living without recognising the true values the life is giving today. A person starts to postpone both a difficult task at work as well as a feeling of joy in one’s heart. As long as we think that there is loads of time and deadlines are still far away, we will be putting off all the elements of life and the life itself.
How does the habit of putting things off, appear. Froid would say - from the childhood. And we can’t argue with him at this point. Most of the people in their twenties grew up without the constant presence of their parents. The parents would have been constantly working. The Soviet Union split apart and a new opportunity to create a better future arose. A better and richer future. Everyone believed that depending on their ability to work hard they will be fairly rewarded. All the social benefits such as pensions would then allow them live the American dream. That’s how not only the parents but also the children themselves who are now grown citizens with their own families and their own children had developed their need of putting off the good things for the far future. The only boarder line for this future would be “we’ll be happy once we reach the goal”. And all we learned from this is to concentrate on the result rather than on the problem. Therefore creating a perfect conditions for losing the elements and details of life as well as the life itself.
That’s where all the panic about recession and swine flu comes from. The biggest fear when talking about these subjects is not the one concerning life - to survive - but the one concerning the bright future that we are promising to ourselves - to survive till that expected joyful period of life that everyone is working so hard for. By letting this fear into our hearts we destroy all paths to our personal Eden - the bright future. We should stop waiting for all the problems to be over because they are only problems for as long as we think of them as such. The most inconvenient situation is always giving us a good lesson. And that is a little something given to us by Life and in return we should be grateful. We should smile back and realize that there is no past and there is no future. There is just this moment… and thousands of others!”

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kartais labai bijau ateities, bet paskui prisimenu, kad savo mintimis ją sukuriame. Dabar ir čia. Savo poelgiais ir pasirinkimais suformuojam rytojų, ir palieka ramiau - jei šiandien teisingai, pagal sąžinę elgiuosi, klausau širdies ir paklūstu Gyvenimo įstatymams - rytojaus man nėra dėl ko bijoti.

Tai taip paprasta, kad kartais tai užmirštu. Tais kartais į širdį ir beldžiasi baimė. Sujaukia ramią minčių tėkmę, užgniaužia kvapą ir uždengia akis. O tada jau kiekvienas gali mane palenkti, it nendrę vėjas, savon pusėn. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia nendrė stipri - nuo stipraus gūsio ji priglunda prie pat vandens paviršiaus, bet niekada nenulūžta ir randa jėgų atsitiesti. Iš kur ji semiasi jėgų? Iš žinojimo, pasitikėjimo ir nuolankumo. Žinojimo - kad gyvenime viskas turi savo prasmę, pasitikėjimo - kad kiekvienas išbandymas skirtas tobulėti, nuolankumo - kad neišvengiamai teks priimti pasekmes savo minčių, žodžių ir poelgių… Toji išminties trejybė grąžina ramybę sielai ir baimei belieka išeiti.


Tad trumpas reziumė: lavinkime atmintį, kad visuomet prisimintume gyventi šviesiomis mintimis ir drąsiai žengtume pasitikti rytojų. Labos nakties, mielieji =*

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »